kol atrašiau komentarą pamiršau ko čia atėjau.
bet man taip beprotiškai šalta ir nyku.
labai negražiai elgiuos su pačiais artimiausiais žmonėm. (damn kaip už tai nekenčiu savęs)
jaučiuos tokia be jėgų. kaip norėčiau dingt žinok.
bet ir tas dingimas.. blm.. o gal aš tik noriu kad mane kas nors surastų..?
šitaip
paklydę paukščiai virš susikibusių medžių viršūnių šakų
paklydę savęs neatpažystantys, vieni be kitų neišbūtų naktų
padeda sušildo ir paraginta kilti aukštyn
nenuleist sparnų ir skleisti plunksnas platyn
nutūpęs į medi paukštelis čiulbės
jis čiulbės Tau apie laisvę danguj
pakilti paukščiu, išskleisti sparnus, užsimiršti vargus
paukščiai išmokys mus, kas tikra o kas ir brangu
i need freeeedom
mes besparniai žemės paukščiai.